Keliaujant po Šveicariją. Luzern.
Kuo daugiau keliauju, tuo labiau galvoju, kad pasaulis ne toks jau ir didelis, Europa mažutė, o Lietuvoje išvis praktiškai viskas kaimynystėje. Štai, prieš metus su prancūzu Michael susipažinome Austrijoje, St.Antone, o šią savaitę lyg niekur nieko vakarieniavome Šveicarijoje, Lucernoje (vok. Luzern). Atsitiktinumas? Ne visai. Minėjau aš jam, kad važiuosiu į Lucerną kada nors, kai nedirbsiu, o jis, jei nori, gali prisijungti. Taip ir padarė. Tokiems maloniems ir gan spontaniškiems susitikimams Lucerna puiki vieta 😉
Lucerna – vienas žymesnių turistinių taškų Šveicarijoje. Virš 76 tūkst. gyventojų turintis miestas Šveicarijos centrinėje dalyje, įsikūręs Keturių kantonų ežero pakrantėje, nuo pat pirmųjų pažinties akimirkų sugeba pakerėti. Vos išėjus iš traukinių stoties atsiduri prie ežero, kurio tolumoje baltuoja Alpių viršūnės, pakrantėje ant bangų supasi prišvartuotos jachtos, o aplink jas turškiasi tuntas gulbių.
Turistiniuose lankstinukuose Lucerną reklamuoja senas medinis tiltas, Kapellbrücke, pastatytas XIV amžiaus pradžioje, ir jungiantis Reuss upės krantus. Tai yra seniausias išlikęs stogu dengtas medinis tiltas Europoje. Vasarą ant jo pakabintuose vazonuose pražysta gražiausi žiedai, tačiau kol kas jiems dar ne metas. Man asmeniškai pats tiltas ypatingai didelio įspūdžio nepaliko ( priešingai nei minioms azijiečių turistų), tačiau Lucernos senamiestis pasirodė be galo jaukus. Ežero pakrantėje vienas šalia kito įsikūrę daugybė restoranų, viliojančių prisėsti saulėtose terasose taurei prosecco, miesto aikštėse čiurlena maži fontanėliai, namai kruopščiai ištapyti piešiniais, siaurose gatvelėse įsikūrusių parduotuvių vitrinos mirga nuo gaminių, pažymėtų “Swiss quality” ženklu, o vakarop miesto aikštes užpildo gatvės muzikantai ir visokio plauko artistai. Taip pat šiame mieste negali nepastebėti didelio dviratininkų, riedlentininkų ir jaunų žmonių skaičiaus, tad trumpai tariant, Lucerna man pasirodė labai gyvas ir energingas miestas, kuriame nuolat verda gyvenimas. Praleidusi ten dieną pajutau, kaip viso šito pasiilgau ir kaip laukiu, kada grįšiu į mieląjį Vilnių 😉 O tai jau greičiau negu pati suvokiu!
***
Kitą savaitę baigiasi mano darbo sutartis, tad labai greitai baigsis ir įspūdžiai iš Šveicarijos. Aišku, ne mano būdui būtų taip paprastai susikrauti daiktus ir grįžti namo nieko prieš tai nepamačius… Šiuo metu intensyviai domiuosi, ką čia dar nuveikus per likusias kelias dienas. Gal kas nors kokių nors patarimų turite? Būčiau labai dėkinga! 😉
Kaip visada su glėbiu šiltų linkėjimų-
Jūsų Vaida ;)*
Gyvenu Gerai 