Kalnų magija.

Kur slypi kalnų magija? Balto sniego pataluose? Paslaptingai juoduojančiuose tarpekliuose? Ausis užgulančioje tyloje? Žadą atimančioje panoramoje?Kiekvienam savo, bet kartą tai pajutus, turbūt neįmanoma viso to nepamilti. Ech, ir jeigu tai būtų buvusios tik atostogos… Liko dvi savaitės iki mano sezono Alpėse pabaigos, o aš jau laukiu, kada kitais metais vėl girdėsiu šviežio sniego girgždesį po … Continue reading

Pavasarėja.

Vis daugiau saulės, vis daugiau šypsenų, vis daugiau džiugesio aplinkinių veiduose galima pamatyti. Šiandien ryte besileisdama paskutiniaja, jau kiek pažliugusia trasa į slėnį, pirmą kartą šiais metais miške išgirdau paukščių čiulbesį. Stabtelėjau, apsidairiau… Ogi tikrai – pavasaris jau čia 😉 Ant kalno jis jaučiasi pažiūrėjus į barus: žmonės ne slidinėjimu, o gėrimais saulės atokaitoje mėgaujasi. … Continue reading

Pusryčiai Insbruke.

– Bet 24 valandos tai labai mažai… Aš visiškai tave suprasiu, jei atšauksi savo skrydžius. Esi tikras, kad verta tiek keliauti dėl vienos dienos su manim? Gal kitą kartą turėsi daugiau laiko? – Jokiu būdu! Būsiu Insbruko traukinių stotyje sekmadienį, 9 val ryto. Laukiu nesulaukiu. Jo požiūris į atstumą – viena iš savybių, kodėl jis … Continue reading

Laisvadienio sulaukus.

Myliu sekmadienius. Čia oficialiai. Jei pernai man visos dienos buvo daugiau mažiau kaip šventės, šiemet tikrai žinau, kad išskirtinė savaitės diena yra sekmadienis, mano laisvadienis. Pati savimi stebiuosi, kaip stipriai vertinu tą vienintelę dieną per savaitę, kai galiu visą ją paskirti tik sau. Čia turbūt dėl to, kad šiemet savo darbo visai nemėgstu. Nežinočiau, kad … Continue reading

Po 8 savaičių Austrijoje.

8 savaitės Austrijoje. Ar gali būti jau tiek daug? O taip. Pagaliau laikas pradėjo greitai eiti. Ką čia eiti – skriete skrieti. Vos spėju skaičiuoti dienas: sekmadienis – ketvirtadienis, sekmadienis – žiūrėk,  jau vėl savaitgalis ant nosies.  Nepastebėsiu, kaip pakuosiu kuprinę ir vėl keisdama galybę transporto priemonių judėsiu namų link. Ir šį kartą tvirtai apsisprendusi, … Continue reading

Štrudelio popietė.

Niekada negalvojau, kad man gali taip patikti žiema. Kad taip nuoširdžiai džiaugsiuosi sniegu. Kad taip pamilsiu kalnus. Ir kad mėgausiuosi gyvenimu Alpių miestelyje. Šiandien St.Antone tikra pūga. Atrodo, žiema pagaliau atėjo 🙂 Bet aš dėl to tik džiaugiuosi, nes nieko nėra maloniau kaip rytais slidinėjant girdėti šviežio sniego girgždesį po snieglente 😉 Už kelių valandų … Continue reading

Šeštadienio rytas St. Anton am Arlberg.

Na ir pasitaikyk tu man šitaip atsikraustyti žiemai į miestelį, kuriame turi vykti pasaulio moterų slidinėjimo čempionatas ir gauti gyvenimui kambarį su vaizdeliu tiesiai į čempionato trasą. Beveik visą savaitę nereikėjo žadintuvo, nes prižadindavo malunsparnių ūžesys palei langus. Varžyboms St.Anton’as juk ruošėsi. Ne tik miestelis pasiruošė šiam didžiam įvykiui, šį kartą padėjo ir gamta. Vakar … Continue reading

Slidinėjimo sezonas atidarytas.

Pyp… Pyp pyp… Pyp pyp pyp… Pypsi senos nokios žadintuvas. Pramerkiu akį, paskui kitą… Laikas keltis. Išsiritus iš šiltos lovos nužingsniuoju tiesiai prie lango. Pratraukiu užuolaidą – nors saulutė kalnų viršūnėm dar nesiritinėja, bet dangus giedras. Puiku, šiandien bus graži diena. Labas rytas, St. Antone! 😉 Matau, keltuvai jau veikia ir kelia į kalną pirmuosius, … Continue reading

Vėl kelyje.

Paprastai visos naktys prieš keliones būna labai trumpos. Ši – ne išimtis. Atrodo, žadintuvas pradėjo pypsėti vos užmerkus akis. Žvilgt į laikrodį – 4:30 ryto. Mmmm, čia taip šilta, gera, jauku… Tingiai pasiražau, visai nenoriu kišti nosies į tą tamsią pūgą… Reikia. Pakeliui į oro uostą iš radijo imtuvo sklinda džiugios kalėdinės dainos. Dar anksti, … Continue reading