Pakeliui namo.
Kai po praeitų metų pabaigos asmeninių nesėkmių virtinės supratau, kad turiu greitai kažko imtis, mintis apie Šveicariją buvo tarsi laikinas išsigelbėjimas ir pabėgimas nuo savo pačios gyvenimo. Nėriau į nuotykį viena, pasitikėdama tik savimi, žinodama, kad neturėsiu ten nė vieno artimo žmogaus, į kurį galėčiau atsiremti ar pasiguosti, kai liūdna, nežinodama tiksliai, kur gyvensiu, kaip … Continue reading
Miniatiūrinė Šveicarija.
– O toliau važiuosime traukiniu! – šypsosi mįslingai mano viršininkas. Kur? Nesako. Bet mes per daug ir nesilaužome. Važiuojame ten, kur suplanuota darbo kolektyvo dienos išvyka. Pakeliui tampa aišku, kad mano savaitės kelionių kryptis – tas pats Tičino kantonas, kuriame visai neseniai taip smagiai leidau laiką. Traukiniui dundant per kalnus, tunelius ir tiltus, o pro … Continue reading
Saulėtoji Ascona.
Kai prieš keturis mėnesius atvykau į Šveicariją, pažadėjau sau, kad laisvadienius išnaudosiu prasmingai. Pažadėjau, kad kiek įmanoma daugiau slidinėsiu, keliausiu, susigalvosiu įvairių veiklų, kad tik nešvaistyčiau laiko įnikus į kompiuterį, o pasidžiaugčiau proga, jog žiemoju vienoje gražiausių Europos valstybių. Kągi, žiema baigėsi, kitą savaitę ramiai uždarysiu savo slidinėjimo sezoną, tad manau, pats metas atsiversti kalendorių … Continue reading
Žiemos sugrįžtuvės.
Atrodo, vos prieš kelias dienas džiaugiausi pavasariu, saulės spinduliais, pirmaisiais žiedais, paukščių čiulbesiu rytais, sužaliavusiomis pievomis… Vos prieš kelias dienas leidau popietes savo balkone, saulėkaitoje, su knyga rankose… Visus savo žieminius rūbus išsiunčiau į Lietuvą, pati tuo tarpu nekantraudama, kol temperatūra pakils dar keletu laipsniu ir pradėsiu bėgiojimo sezoną. Nebelaukiau laisvadienių vien dėl slidinėjimo; vietoj … Continue reading
Pavasario dvelksmas.
Dar niekada taip gerai nejaučiau atšuoliuojančio pavasario kaip šiemet, gyvendama visiškoje ramybėje. Niekada nestebėjau greitai tirpstančio sniego, kriokliais ir šaltiniais šiurlenančio uolų šlaitais, niekada neklausiau kasdien vis garsiau besiveržiančios kalnų upės, neieškojau sprogstančių beržo pumpurų ir pirmųjų pavasario žiedų. Pavasaris alsuoja į nugarą, o aš, atkišus veidą saulei, gaudau kiekvieną jos šypsnį. Tikiuosi, Jūs taip … Continue reading
Virš debesų.
Praeitą savaitę pas mane lankęsi draugai iš Lietuvos klausė, ar įmanoma priprasti prie šio grožio? Kaip mergina, tris metus iš eilės pražiemojusi Alpėse, atsakau, kad neįmanoma. Tikrai. Kiekvieną rytą, pabudusi ir pažvelgusi į kalnus, grožiuosi jais lyg matydama pirmą kartą gyvenime. Šiandien dieną pradėjau virš debesų. Keturiais keltuvais kylant beveik į 3 km aukštį, mėgavausi … Continue reading
Slidinėjimas Šveicarijoje: Vals.
Nesu tikra, jog neįgrisau Jums su savo slidinėjimo centrų apžvalgomis, bet kad jau užsibrėžiau papasakoti apie visus Šveicarijos Surselva regiono centrus, tai tą ir noriu padaryti ( nedaug beliko 🙂 ). Beto, iš vienos pusės – slidinėjimas – mano smagiausias laisvalaikis ir pati mėgstamiausia veikla žiemą, iš kitos pusės – tikiu, kad kito sezono pradžioje … Continue reading
Slidinėjimas Šveicarijoje: Andermatt.
Diskusija “Slidės ar snieglentė” niekados nestokoja audringų emocijų žiemos sporto mylėtojų tarpe. Mano kolega nuolat kartoja, kad slidės nuobodus reikalas, skirtas tik seniems žmonėms. Tuo tarpu mano draugas, šiaip jau neblogai čiuožiantis ir snieglente, visada stovi slidininkų pusėje. Aš tiek su slidėmis, tiek su snieglente jaučiuosi puikiai ir paprastai laikausi neutralios pozicijos – nesvarbu kuo, … Continue reading
Rytinis pasivaikščiojimas.
Greitai besikeičiantis oras – vienas iš dalykų, man labai patinkančių kalnuose. Atrodo, vos vakar savo Instagrame dejavau dėl nevykusios slidinėjimo dienos, o šiandien jau negaliu atsidžiaugti nuostabiai gražia žiema. Nesitikėjau, kad diena bus tokia puiki, ir neatsikėliau taip anksti, jog važiuočiau prieš darbą slidinėti… Laimei, neatsikėliau ir taip vėlai, jog nebebūtų laiko nieko nuveikti 😉 … Continue reading
Slidinėjimas Šveicarijoje: Brigels.
Dažnai sakoma, negirk dienos be vakaro, o aš sakyčiau nepeik dienos iš ryto. Tą rytą gamta nežadėjo nieko gero: per rūką nemačiau savo pačios kiemo, vėjas daužėsi į langines, sniegas negailestingai pustė viską, kas pasitaikė pakeliui. Po pusryčių žvelgiau į draugą su klausimu akyse: “Negi mes tikrai šiandien kažkur važiuosime?…” Visgi, mūsų džiaugsmui, Swissmeteo žadėjo … Continue reading
Gyvenu Gerai 