Šypsenų kupinas trečiadienis Davos Platz.

Vieni žmonės įsiveržia staigiai į tavo gyvenimą, sukelia daug šurmulio, emocinių audrų, sujaukia tavo mintis ir… dingsta taip pat netikėtai, kaip atsiradę, nepalikdami širdyje jokio ryškesnio pėdsako. Kiti žmonės ateina į tavo gyvenimą tyliai, palengva, taip, kad net tiksliai nežinai, kur ir kada tas žmogus tapo tavo draugas. Tas, dėl kurio nuoširdžiai rūpiniesi, jei jam … Continue reading

Slidinėjimas Šveicarijoje: Davos Klosters.

Įdomiai kartais aplinkybės susiklosto. Atsikrausčiusi į Davos taip laukiau, kada gausiu patvirtintą leidimą dirbti Šveicarijoje, taip laukiau, kada nusipirksiu sezoninį skipasą naujai žiemos žaidimų aikštelei, o reikalai pasisuko taip, kad vos dviems savaitėms prabėgus norėjau dingti iš ten kuo greičiau. Visgi, kad jau buvau Davose, negalėjau nepasinaudoti proga ir neužkilti į kalnus su snieglente ant … Continue reading

Sekmadienio garsai.

Kai sekmadienio rytą eini į kalnus pasivaikčioti, privalai palikti ausinuką namie! Tik tuomet, būnant visa supančioje ramybėje išgirsti, kaip tyliai girgžda šviežias sniegas po kojomis, kaip šlaitu čiurlena šaltinis, kaip aidi šuns lojimas kažkur tolumoje, kaip gaudžia slėnyje bažnyčių varpai, kviečiantys sekmadienio mišioms, kaip rėžia ledą kastuvai, kuriais miestiečiai uoliai kasa namų kiemus, kaip sprogsta … Continue reading

Nauja pradžia.

Kai pramerkiau akis, lėktuvo sparnai jau rėžė storus, atrodo niekada nesibaigsiančius debesų patalus. Ausis užgulė puikiai pažįstamas spaudimas, buvo aiškiau nei aišku – laikas nubusti, leidžiamės. “Ladies and Gentlemen! Welcome to Zurich!” Ciuricho oro uostas pasirodė jau visai neblogai pažįstamas. Funikulieriumi ir liftais nusileidau į apačią, automate nusipirkau bilietą, tuomet laukė vienas traukinys, antras, trečias… Ir pro … Continue reading