Šypsenų kupinas trečiadienis Davos Platz.

Vieni žmonės įsiveržia staigiai į tavo gyvenimą, sukelia daug šurmulio, emocinių audrų, sujaukia tavo mintis ir… dingsta taip pat netikėtai, kaip atsiradę, nepalikdami širdyje jokio ryškesnio pėdsako. Kiti žmonės ateina į tavo gyvenimą tyliai, palengva, taip, kad net tiksliai nežinai, kur ir kada tas žmogus tapo tavo draugas. Tas, dėl kurio nuoširdžiai rūpiniesi, jei jam … Continue reading

Žiemos apraiškos prie Blausee.

– Nėra blogo oro, yra bloga apranga, – trypčiodama prie degalinės su puodeliu kapučino ir šniurkščiodama nosimi bei kišėnėse pakaitomis šildydama rankas kartoju tai it uoliai išmoktą mantrą. Tuo pačiu priduriu pati sau, kad apsirengusi aš gan šiltai, batai taip pat turėtų būti šilti, tad nėr čia ko drebėti lyg būčiau tiesiai iš kokių tropikų … Continue reading

Diena lyg iš atviruko. Grindelwald.

Na ir kas, kad šis rytas prasidėjo labai anksti. Na ir kas, kad miegojau vos keletą valandų. Na ir kas, kad manęs laukia kelionė autobusu ir trimis traukiniais į vieną pusę, o paskui tiek pat atgal. Šiandien aš važiuoju į Grindelwald ir vien nuo tos minties džiūgauju! Aplankyti Grindelwald norėjau jau seniai. Tai viena iš … Continue reading

Ant Rigi kalno virš debesų.

Kai nuo pat ryto už lango apsiniaukę bei niūru, o pro langą matai tik sunkius debesis, kabančius virš ežero paviršiaus, gali pasirodyti, kad ateinanti diena nežada nieko gero. Tiesa, ne kartą esu girdėjusi, kad šiose apylinkėse debesuotumas labai dažnas reiškinys, tačiau yra lengvas būdas pagauti saulės šypsnį – paprasčiausiai tereikia užkilti ant Rigi kalno! Žmonės kalba, … Continue reading

Kalvomis ir kloniais.

Kai iš lėto į kalnus leidžiasi saulė, nutviekstama klonius auksine šviesa,  kai žolė žėri visa savo atspalvių gama,  kai krenta rasa ir aidi avyčių varpai, kai nutįsta šešėliai ir nurimsta aviliai… Suprantu, kad gamtoje aš jaučiuosi išties nuostabiai! Beveik eilėraštis gavosi, bet visa tai panašiai ir atspindi to vakaro nuotaiką. 🙂 Dievinu ankstyvo rudens metą … Continue reading

Kalnuose per uraganinį vėją. Stoos.

Tai, kad uždaryti keltuvai, protingai ir atsakingai mąstančiam žmogui turėtų būti įspėjimas, kad yra tam rimta priežastis. Trims lietuvaičiams, žūtbūt norintiems užkilti į kalną suplanuotam dienos žygiui, tai tebuvo menkutis trugdis, privertęs iš Morschach miestelio centrinėje Šveicarijoje pavažiuoti keletą kilometrų tolyn iki Schwyz miesto. Iš ten kalno viršūnėn kelia stabilus bėginis funikulierius, neįtakojamas oro sąlygų, … Continue reading

Kalnų karalienė Rigi.

Prieš gerą mėnesį, kai dar būdama Lietuvoje sakiau žmonėms, kad ruošiuosi vasarą į Šveicariją, sulaukiau ne vieno klausiančio žvilgsnio, ką gi čia galima veikti vasarą? Atrodo, žiemą – viskas aišku: kalnai, slidinėjimas, rogutės, o ką galima veikti vasarą?… Plačiai besišypsodama atsakau, kad čia įmanomos visos vasaros pramogos! Be abejonės, viena populiariausių – žygiai į kalnus. … Continue reading

Tie saulėti rytai.

Kartais pagalvoju, kaip smarkiai gyvenamoji vieta gali įtakoti žmogaus įpročius. Būdama Lietuvoje niekada nesistengiu atsikelti kuo anksčiau vien tam, kad išeičiau valandai į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pafotografuoti storai apsnigtų eglių, prieš darbą pasidžiaugti gražia diena. Tuo tarpu žiemodama Šveicarijoje tam stengiuosi išnaudoti visas laisvas minutes, likusias nuo abiejų mano darbų ( vieno čia, … Continue reading

Žiemos sugrįžtuvės.

Atrodo, vos prieš kelias dienas džiaugiausi pavasariu, saulės spinduliais, pirmaisiais žiedais, paukščių čiulbesiu rytais, sužaliavusiomis pievomis… Vos prieš kelias dienas leidau popietes savo balkone, saulėkaitoje, su knyga rankose… Visus savo žieminius rūbus išsiunčiau į Lietuvą, pati tuo tarpu nekantraudama, kol temperatūra pakils dar keletu laipsniu ir pradėsiu bėgiojimo sezoną. Nebelaukiau laisvadienių vien dėl slidinėjimo; vietoj … Continue reading

Rytinis pasivaikščiojimas.

Greitai besikeičiantis oras – vienas iš dalykų, man labai patinkančių kalnuose. Atrodo, vos vakar savo Instagrame dejavau dėl nevykusios slidinėjimo dienos, o šiandien jau negaliu atsidžiaugti nuostabiai gražia žiema. Nesitikėjau, kad diena bus tokia puiki, ir neatsikėliau taip anksti, jog važiuočiau prieš darbą slidinėti… Laimei, neatsikėliau ir taip vėlai, jog nebebūtų laiko nieko nuveikti 😉 … Continue reading