Šveicariška virtuvė: fondiu.

Neseniai pagalvojau, kad antrą žiemą gyvendama Šveicarijoje, dirbdama restoranuose, nuolat besisukiodama tarp maisto, niekada taip ir nepasakojau apie jų kulinarijos subtilybes, o juk maistas – vienas iš svarbesnių kulturos aspektų. Taisydama šią spragą, skubu papasakoti, kągi valgo tie šveicarai? Jei užsuktumėte pas šveicarų šeimą vakarienės, pastebėtumėte, kad jų virtuvė nelabai kuo skiriasi nuo lietuviškosios: valgo … Continue reading

Tie saulėti rytai.

Kartais pagalvoju, kaip smarkiai gyvenamoji vieta gali įtakoti žmogaus įpročius. Būdama Lietuvoje niekada nesistengiu atsikelti kuo anksčiau vien tam, kad išeičiau valandai į lauką pasivaikščioti, pakvėpuoti grynu oru, pafotografuoti storai apsnigtų eglių, prieš darbą pasidžiaugti gražia diena. Tuo tarpu žiemodama Šveicarijoje tam stengiuosi išnaudoti visas laisvas minutes, likusias nuo abiejų mano darbų ( vieno čia, … Continue reading

Slidinėjimas Austrijoje ir Šveicarijoje: Samnaun/Ischgl

Spėkite, kas ta laimingoji, kuri gali sau leisti per vieną laisvadienį paslidinėti tiek Šveicarijoje, tiek Austrijoje? 😉 Mhm, tikriausiai Jūs teisūs! Nenoriu smarkiai girtis, bet koooookioj fantastiškoj vietoj šią žiemą gyvenu! 😀 Iš pradžių galvojau :”Na ok, gražu čia. Tai yra labai gražu. Kaip ir visoje Šveicarijoje”, bet dabar galvoju, kad ne veltui likimas mane … Continue reading

Slidinėjimas Šveicarijoje: Davos Klosters.

Įdomiai kartais aplinkybės susiklosto. Atsikrausčiusi į Davos taip laukiau, kada gausiu patvirtintą leidimą dirbti Šveicarijoje, taip laukiau, kada nusipirksiu sezoninį skipasą naujai žiemos žaidimų aikštelei, o reikalai pasisuko taip, kad vos dviems savaitėms prabėgus norėjau dingti iš ten kuo greičiau. Visgi, kad jau buvau Davose, negalėjau nepasinaudoti proga ir neužkilti į kalnus su snieglente ant … Continue reading

Kalnų aukštybėse.

6:05 ryto. Truputis prieš žadintuvą. Pabundu nuo galingai besiritančios sniego lavinos garso ir drebančių savo buto langų. Darbe sako, kad priprasiu. Gal jie ir teisūs. Panašu, kad čia, kalnų aukštybėse, sniego lavinos labai dažnas reiškinys. Dar sako, kad mūsų kaime saugu, nes čia šlaitai ne tokie statūs, be to, apsaugoti. Tikiuosi… 🙂 Kaip mano Instagram’e … Continue reading

Sekmadienio garsai.

Kai sekmadienio rytą eini į kalnus pasivaikčioti, privalai palikti ausinuką namie! Tik tuomet, būnant visa supančioje ramybėje išgirsti, kaip tyliai girgžda šviežias sniegas po kojomis, kaip šlaitu čiurlena šaltinis, kaip aidi šuns lojimas kažkur tolumoje, kaip gaudžia slėnyje bažnyčių varpai, kviečiantys sekmadienio mišioms, kaip rėžia ledą kastuvai, kuriais miestiečiai uoliai kasa namų kiemus, kaip sprogsta … Continue reading

Netikėti posūkiai.

– Na, kaip gi tu šiandien?… – vos man pasirodžius darbe, klausia kolegos. – Puikiai! Išeinu iš darbo! – Tai visgi apsisprendei?… – Apsisprendžiau. Oooo taip… 😀 Kai gruodžio 30-osios naktį, po darbo, šnekėdama virtuvėje su savo kambariokais ( gyvenu bute su vaikinu iš Dominikos Respublikos ir italu), apsipyliau ašaromis, kai Naujųjų Metų išvakarėse atidirbau … Continue reading

Nauja pradžia.

Kai pramerkiau akis, lėktuvo sparnai jau rėžė storus, atrodo niekada nesibaigsiančius debesų patalus. Ausis užgulė puikiai pažįstamas spaudimas, buvo aiškiau nei aišku – laikas nubusti, leidžiamės. “Ladies and Gentlemen! Welcome to Zurich!” Ciuricho oro uostas pasirodė jau visai neblogai pažįstamas. Funikulieriumi ir liftais nusileidau į apačią, automate nusipirkau bilietą, tuomet laukė vienas traukinys, antras, trečias… Ir pro … Continue reading