Kalvomis ir kloniais.

Kai iš lėto į kalnus leidžiasi saulė, nutviekstama klonius auksine šviesa,  kai žolė žėri visa savo atspalvių gama,  kai krenta rasa ir aidi avyčių varpai, kai nutįsta šešėliai ir nurimsta aviliai… Suprantu, kad gamtoje aš jaučiuosi išties nuostabiai! Beveik eilėraštis gavosi, bet visa tai panašiai ir atspindi to vakaro nuotaiką. 🙂 Dievinu ankstyvo rudens metą … Continue reading

Vasaros naktys.

Ak, tos gaivios vasaros naktys, kuomet tyliai į ausį šnopuoja išdykėlis vėjas, kuomet kurkia varlės ir čirpia žiogai; paryčiais krenta ant žemės rasa, o tu mėgaujies nakties gaiva… Daugybę kartų, važiuodama dviračiu ežero pakrante po darbo namo, fotografavau ją akimis, archyvavau vaizdus prisiminimų kertelėse ir džiaugiausi savo buvimu čia ir dabar. Vakar naktį prigriebiau fotoaparatą ir išėjau … Continue reading

Lyg netikros atostogos.

Vasara – atostogų metas. Dirbdama bare ir plepėdama su klientais nuolat klausinėju: “- Kada atostogausi? Kiek laiko? Kur? Ką veiksi?” ir panašiai. Tokių pačių klausimų sulaukiu ir pati, bet man telieka nusišypsoti: “- Aš? Atostogausiu? Juokauji! Aš kiekvieną savaitę bent dvi dienas jaučiuosi lyg atostogaudama ir jokių atostogų man nereikia! 🙂 ” Bet tikrai! Kiekvieną … Continue reading