Vasaros naktys.

Ak, tos gaivios vasaros naktys, kuomet tyliai į ausį šnopuoja išdykėlis vėjas, kuomet kurkia varlės ir čirpia žiogai; paryčiais krenta ant žemės rasa, o tu mėgaujies nakties gaiva… Daugybę kartų, važiuodama dviračiu ežero pakrante po darbo namo, fotografavau ją akimis, archyvavau vaizdus prisiminimų kertelėse ir džiaugiausi savo buvimu čia ir dabar. Vakar naktį prigriebiau fotoaparatą ir išėjau … Continue reading

Lyg netikros atostogos.

Vasara – atostogų metas. Dirbdama bare ir plepėdama su klientais nuolat klausinėju: “- Kada atostogausi? Kiek laiko? Kur? Ką veiksi?” ir panašiai. Tokių pačių klausimų sulaukiu ir pati, bet man telieka nusišypsoti: “- Aš? Atostogausiu? Juokauji! Aš kiekvieną savaitę bent dvi dienas jaučiuosi lyg atostogaudama ir jokių atostogų man nereikia! 🙂 ” Bet tikrai! Kiekvieną … Continue reading

Pavasario dvelksmas.

Dar niekada taip gerai nejaučiau atšuoliuojančio pavasario kaip šiemet, gyvendama visiškoje ramybėje. Niekada nestebėjau greitai tirpstančio sniego, kriokliais ir šaltiniais šiurlenančio uolų šlaitais, niekada neklausiau kasdien vis garsiau besiveržiančios kalnų upės, neieškojau sprogstančių beržo pumpurų ir pirmųjų pavasario žiedų. Pavasaris alsuoja į nugarą, o aš, atkišus veidą saulei, gaudau kiekvieną jos šypsnį. Tikiuosi, Jūs taip … Continue reading

Labas, Šveicarija, štai ir aš!

Du lėktuvai, trys traukiniai, ir pro langą akis jau džiugina snieguotas Alpių peizažas. Kiek nerimavau, kaip aš čia tokia gležna mergina (gležta, t.y. tokia, kur nė uogienės stiklainio pati neatsisuka), su visa savo manta (už mane didesne) viena atsigabensiu… Bet nieko, šiaip ne taip 🙂 Bagažas nevėlavo (stebuklas!), pati nepasiklydau, prireikus pagalbos, žmonių pasiprašiau ( … Continue reading

Lapkričio vėjai.

Kaip gerai, kad baigėsi lapkritis. Na tikrai. Kažkoks keistas mėnuo buvo. Įsivaizdavau, kad po dviejų mėnesių Lietuvoje, kai maniau, kad viskas pamažu stoja į savo vietas, trimituosiu garsiai, kaip gera laukti švenčių namie, bet panašu, kad vėl kraunuosi kuprinę ir ruošiuosi išvykti… Leidžiu badyti į mane pirštais tiems, kurie nuo pat pradžių burbėjo, kad Lietuvoje … Continue reading

Auksaspalvio spalio atgarsiai.

Kodėl lapkritis vadinasi lapkričiu, jei visi lapai nukrenta spalį? Žiūriu šiandien ryte pro virtuvės langą, o už jo jau visiška nykuma… Atrodo, kątik akis džiugino patys nuostabiausi auksiniai atspalviai, persimaišę su ryškiu raudoniu, o šiandien…. Ruduo. Kaip trumpai jis būna toks nuostabus, ir kaip greitai viskas panyra į, atrodo, nesibaigiančią tamsą. Per visus sugrįžtuvių Lietuvon … Continue reading

St. George’s savaitgalio turgus Belfaste

Seniai norėjau aplankyti St.George’s savaitgalio turgų Belfaste, bet kažkaip vis neprisiruošiau. Tai vieną savaitgalio dieną, žiūrėk, eini į kokią kavinukę skanių ilgų pusryčių, tai kur nors važiuoji, tai miegi iki pietų, tai šiaip užmiršti ir prisimeni apie turgų tik popiet… 🙂 Bet žinojau, kad niekur jis nepabėgs, ir anksčiau ar vėliau kažkada vis tiek ten … Continue reading

Trečiadienio atradimai.

Kas trečiadienio vakarą gali būti geriau nei besileidžiančios saulės šypsnis, dangaus skliautu iš lėto slenkantys debesys, jūros ramuma, jaukaus miestelio paplūdimyje krykštaujantys vaikai , puodelis skanios kavos ir artimo meilus žvigsnis? Vakar buvo puikus vakaras! Kiek kitoks nei įprastai, bet nuo to tik dar puikesnis. Praleidau jį ant jūros. Taip, ant jūros tarsi vaikščiodama paviršiumi, … Continue reading

Šeštadienio rytas St. Anton am Arlberg.

Na ir pasitaikyk tu man šitaip atsikraustyti žiemai į miestelį, kuriame turi vykti pasaulio moterų slidinėjimo čempionatas ir gauti gyvenimui kambarį su vaizdeliu tiesiai į čempionato trasą. Beveik visą savaitę nereikėjo žadintuvo, nes prižadindavo malunsparnių ūžesys palei langus. Varžyboms St.Anton’as juk ruošėsi. Ne tik miestelis pasiruošė šiam didžiam įvykiui, šį kartą padėjo ir gamta. Vakar … Continue reading

Pavasariop

Kartais tiek nedaug reikia, kad iki paskutinės sielos kertelės jaustumeisi paprasčiausiai laiminga. Tobulas vaizdas prieš akis, malonus poilsis su gardžios kavos puodeliu rankoj, geriausia draugė šalia, tauškalai apie dideles svajones ir smagiai šildanti saulutė. Pavasaris jau kažkur pakeliui. Jaučiu jį. Ir plačiai šypsausi.