Kalvomis ir kloniais.

Kai iš lėto į kalnus leidžiasi saulė, nutviekstama klonius auksine šviesa,  kai žolė žėri visa savo atspalvių gama,  kai krenta rasa ir aidi avyčių varpai, kai nutįsta šešėliai ir nurimsta aviliai… Suprantu, kad gamtoje aš jaučiuosi išties nuostabiai! Beveik eilėraštis gavosi, bet visa tai panašiai ir atspindi to vakaro nuotaiką. 🙂 Dievinu ankstyvo rudens metą … Continue reading