Žiemos apraiškos prie Blausee.

– Nėra blogo oro, yra bloga apranga, – trypčiodama prie degalinės su puodeliu kapučino ir šniurkščiodama nosimi bei kišėnėse pakaitomis šildydama rankas kartoju tai it uoliai išmoktą mantrą. Tuo pačiu priduriu pati sau, kad apsirengusi aš gan šiltai, batai taip pat turėtų būti šilti, tad nėr čia ko drebėti lyg būčiau tiesiai iš kokių tropikų … Continue reading

Trys dienos Londone.

Būna kelionės planuotos ir spontaniškos. Būna tos, kurioms ruošiesi, domiesi šalimi, istorija, kultūra, lankytinais objektais ir įdomios veiklos galimybėmis, iš anksto susidarai sąrašą, apmąsčiusi, kokių daiktų reikės ir ką galbūt dar reikia nusipirkti. Bet būna ir tokios kelionės, kai nusiperki bilietus vien dėl to, kad jie buvo pigūs. Kai daiktus krauni paskutinę minutę ir besileisdami … Continue reading

Ruduo Appenzell.

„Gyvenimas per trumpas, kad nieko įdomaus neveiktum, o pasaulis per gražus, kad jo nepamatytum“, – sakau sau kiekvieną kartą, kai kyla pagunda tiesiog nieko neveikti ir pratinginiauti visą dieną namuose. Dar vienas šaunus laisvadienis, dar viena nuostabi diena kalnuose. Mielai dalinuosi keletu kadrų iš St. Gallen kantone esančio Appenzell ir visiems linkiu gražios ateinančios savaitės! … Continue reading

Diena lyg iš atviruko. Grindelwald.

Na ir kas, kad šis rytas prasidėjo labai anksti. Na ir kas, kad miegojau vos keletą valandų. Na ir kas, kad manęs laukia kelionė autobusu ir trimis traukiniais į vieną pusę, o paskui tiek pat atgal. Šiandien aš važiuoju į Grindelwald ir vien nuo tos minties džiūgauju! Aplankyti Grindelwald norėjau jau seniai. Tai viena iš … Continue reading

Ant Rigi kalno virš debesų.

Kai nuo pat ryto už lango apsiniaukę bei niūru, o pro langą matai tik sunkius debesis, kabančius virš ežero paviršiaus, gali pasirodyti, kad ateinanti diena nežada nieko gero. Tiesa, ne kartą esu girdėjusi, kad šiose apylinkėse debesuotumas labai dažnas reiškinys, tačiau yra lengvas būdas pagauti saulės šypsnį – paprasčiausiai tereikia užkilti ant Rigi kalno! Žmonės kalba, … Continue reading

Kalvomis ir kloniais.

Kai iš lėto į kalnus leidžiasi saulė, nutviekstama klonius auksine šviesa,  kai žolė žėri visa savo atspalvių gama,  kai krenta rasa ir aidi avyčių varpai, kai nutįsta šešėliai ir nurimsta aviliai… Suprantu, kad gamtoje aš jaučiuosi išties nuostabiai! Beveik eilėraštis gavosi, bet visa tai panašiai ir atspindi to vakaro nuotaiką. 🙂 Dievinu ankstyvo rudens metą … Continue reading

Kalnuose per uraganinį vėją. Stoos.

Tai, kad uždaryti keltuvai, protingai ir atsakingai mąstančiam žmogui turėtų būti įspėjimas, kad yra tam rimta priežastis. Trims lietuvaičiams, žūtbūt norintiems užkilti į kalną suplanuotam dienos žygiui, tai tebuvo menkutis trugdis, privertęs iš Morschach miestelio centrinėje Šveicarijoje pavažiuoti keletą kilometrų tolyn iki Schwyz miesto. Iš ten kalno viršūnėn kelia stabilus bėginis funikulierius, neįtakojamas oro sąlygų, … Continue reading

Sužavėta iš pirmo žvilgsnio. Barselona.

„Once a year go someplace you’ve never been before“ – pasakė kadaise Dalai Lama, o aš labai jau sąžiningai šio paraginimo laikausi. Ką čia kartą per metus – aš kone kas mėnesį naujų vietų ieškoti išsiruošiu… 🙂 Ir būna gi kartais, kad tas naujas vietas reikia prisijaukinti, surasti jose pasislėpusį žavesį… Barselonos prisijaukinti nereikėjo – … Continue reading

Vasaros naktys.

Ak, tos gaivios vasaros naktys, kuomet tyliai į ausį šnopuoja išdykėlis vėjas, kuomet kurkia varlės ir čirpia žiogai; paryčiais krenta ant žemės rasa, o tu mėgaujies nakties gaiva… Daugybę kartų, važiuodama dviračiu ežero pakrante po darbo namo, fotografavau ją akimis, archyvavau vaizdus prisiminimų kertelėse ir džiaugiausi savo buvimu čia ir dabar. Vakar naktį prigriebiau fotoaparatą ir išėjau … Continue reading

Po apylinkes dviračiu.

Kai prieš keletą savaičių mano pašto dėžutę pasiekė Lonely Planet kelionių vadovas, ilgai džiūgavau jį vartydama ir mintyse dėliodama kelionių maršrutus po Šveicariją. Tiek daug krypčių, tiek daug nuostabių vietų, tiek daug puikių laisvalaikio praleidimo būdų! Stengiuosi kiekvienai savaitei susiorganizuoti po trumputę išvyką, bet kartais ima ir nutinka taip, kaip paskutinį mano turėtą laisvadienį. Dienos … Continue reading