Traukiniu į kalnus. Sedrun.

Kelionės traukiniais ir slidinėjimas. Dvi mano silpnybės, kurioms sunku atsispirti. O jeigu tai dar ir kartu, antrą kartą man siūlyti tikrai nereikia! Mano pomėgis traukiniams nuo pat vaikystės buvo kažkoks keistas. Gimiau ir užaugau toje Lietuvos vietoje, kur traukinių linijos turbūt niekada nebus, užtat kiekvieną kartą, važiuojant pas giminaičius į Marijampolę, smalsiai laukdavau pervažų su … Continue reading

Laisvadienis sniege. Andermatt.

Sėdžiu iki pažastų sniege nukabinusi kojas nuo skardžio žemyn, žvelgiu per petį aukštyn, kaip man čia užlipti nenusiėmus nuo kojų snieglentės ir negaliu patikėti, kad tokia nesąmonė nutiko man antrą kartą šiandien! Atrodo, vos prieš gerą pusvalandį ne juokais panikavau, kad turbūt tai paskutinis mano slidinėjimas, nes nusirisiu su sniego lavina žemyn, tai dabar sėdžiu … Continue reading

Slidinėjimas Šveicarijoje: Zermatt.

Žinote tą jausmą, kai atrodo nei kojyčių, nei rankyčių, tačiau galvoje endorfinai šoka džiaugsmo šokį? Tai žinokite, beveik visą savaitę taip jaučiausi. 🙂 Šią savaitę užsidėjau dar vieną pliusiuką savo žiemos norų sąraše. Šią savaitę aplankiau Zermatt, kuris įrodė, kad ne šiaip sau nuolat atsiduria geriausių Europos slidinėjimo centrų topuose. Zermatt, besijungiantis su Italijos Cervinia, … Continue reading

Po apylinkes dviračiu.

Kai prieš keletą savaičių mano pašto dėžutę pasiekė Lonely Planet kelionių vadovas, ilgai džiūgavau jį vartydama ir mintyse dėliodama kelionių maršrutus po Šveicariją. Tiek daug krypčių, tiek daug nuostabių vietų, tiek daug puikių laisvalaikio praleidimo būdų! Stengiuosi kiekvienai savaitei susiorganizuoti po trumputę išvyką, bet kartais ima ir nutinka taip, kaip paskutinį mano turėtą laisvadienį. Dienos … Continue reading

Vasaros džiaugsmai.

  O štai ji ir pasibaigė…  Žinau, niekas tuo per daug nesidžiaugia, bet jeigu tikitės, kad dalinsiuosi visuotiniu liūdesiu, tai nuvilsiu, nes iš manęs šito tikrai nesulauksite. Mano playlist’e neskamba joks Summertime sadness, tad neskleisiu jo ir čia. Priešingai, turėdama laisvesnę minutę geriau pasidalinsiu smagiomis prabėgusios vasaros akimirkomis 😉 Aš visai mėgstu laiks nuo laiko … Continue reading

Savaitgalis aktyviai: Wakeboarding Svencelėje.

Visuomet sakau, kad, kai labai labai nori, dėl savo svajonių reikia pasistengti. Netingėti, pakelti užpakalį nuo sofos ir pasistengti. Tik tada gali didžiuotis savimi, džiaugtis naujais atradimais ar pasiekimais ir jausti, kad iš tikro gyveni. Po praėjusio savaitgalio taip ir jaučiuosi. Lyg būčiau lengvai spyrusi sau į sėdimąją. Taip seniai norėjau, taip ilgai šnekėjau, ir … Continue reading

Karklės tvanas 2014

Kaip manote, kas blogiau: – Penkias su puse valandos stovėti vos krutančiame kamštyje? – Patekti į liūtį ir dar neatėjus į kempingą su visais daiktais kiaurai permirkti? – Valandą laiko naktį stovėti po atviru dangumi, pliaupiant liūčiai, ir beviltiškai bandyti skėčiu pridengti dar likusius sausus daiktus? – Nerasti vietos, kur pastatyti palapinę, ir todėl statyti … Continue reading

Vilniaus žiburiai.

Vasara per kalendorių lyg pasišokinėdama risnoja, o mano blog’e neįprasta tyla. Jūs laiks nuo laiko užsukate čia pasidairyti, o paskutinio įrašo data gėdingai primena, kaip apleidau šį kampelį… Negerai. Kodėl taip? Nežinau. Tikrai ne dėl to, kad nieko įdomaus neveikiu ir neturiu, ką papasakoti. Gal tiesiog atrodo, kad vasarojant Lietuvoje nieko aš čia labai naujo … Continue reading

Iš aukštai.

Penktadienio vakaras aukštai aukštai. Virš Vilniaus. Virš namų stogų, sodų, pievų ir miškų. Pakilti į dangų oro balionu norėjau jau seniai, tad dėdama pliusiuką savo vasaros norų sąraše, jaučiu pareigą padėkoti Likeablelithuania už suteiktą galimybę 😉 Daugybę kartų esu skridusi lėktuvu, sėdėjusi prie lango ir stebėjusi žemę iš aukštai, tačiau skristi oro balionu – visai … Continue reading