Po apylinkes dviračiu.

Kai prieš keletą savaičių mano pašto dėžutę pasiekė Lonely Planet kelionių vadovas, ilgai džiūgavau jį vartydama ir mintyse dėliodama kelionių maršrutus po Šveicariją. Tiek daug krypčių, tiek daug nuostabių vietų, tiek daug puikių laisvalaikio praleidimo būdų! Stengiuosi kiekvienai savaitei susiorganizuoti po trumputę išvyką, bet kartais ima ir nutinka taip, kaip paskutinį mano turėtą laisvadienį. Dienos planas yra, viskas sužiūrėta ir suskaičiuota, o vat atsikeli ryte ir lyja. Hm, menkas malonumas per lietų į kalnus eiti, kai tuo tarpu namie šilta, sausa ir šviesu… Vakarop lietus liovėsi. Kad diena nepraeitų visiškai veltui, išsitraukiau dviratį, sakiau bent po apylinkes pasivažinėsiu, o kadangi Alpių viršūnėmis vis dar slinko gražūs debesys, tai ir fotoaparatą prigriebiau.

Žinot, be daugybės kitų puikių dalykų Šveicarija turi puikiai išvystytą dviračių takų infrastruktūrą. Įsivaizduokote, šalis pagal plotą trečdaliu mažesnė už Lietuvą, bet čia yra net 9000 km (!) dviračių takų! Dviratininkų rojus, sakysit, ar ne? Aišku, Šveicarija kalnuota valstybė, daug takų vingiuoja per kalnus, ir aš ne kartą, stebėdama dviratininkus, iš lėto pūškuojančius stačion įkalnėn, svarsčiau, už ką jie save taip nubaudė. Laimei, yra ir tokių atkarpų, kurios netgi man neatrodo per daug intensyvios, o jeigu jau man nebaisios, tai nebaisios niekam! Tada belieka griebti dviratį už rankenų ir važiuoti, važiuoti, važiuoti. 🙂 ( Susidomėjusieji daugiau informacijos apie dviračių takus ir maršrutus Šveicarijoje ras čia)

Kelionę pradėjusi prie namų ( taip, ta prieplauka pirmose nuotraukose praktiškai mano kieme – vos perėjus per gatvę), Keturių kantonų ežero pakrante (vok. Vierwalstättersee) iš Weggis pajudėjau į Rytus. Palei ežerą vingiuoja vienas iš mano minėtų dviračių ir riedučių takų, tad tikras malonumas juo važiuoti, ganant akis į fantastišką kraštovaizdį. Palengva į kalną ir nuo kalno, iš vieno miestelio į kitą, su kavos, deserto ir nuotraukų pertraukėlėmis myniau dviratuką ir nė akimirkai nesilioviau grožėtis viskuo, ką mačiau aplinkui: žaliuojančiais kalnais, ežero ramuma, miestelių tvarka, senais garlaiviais, vynuogynais, besiganančių avių pulkais, debesų patalais ir magiška vakaro šviesa. Et, kaip man patinka gyvenimas prie ežero! Labai laukiu rudens, kuomet medžiai nusidažys geltonai – turėtų būti dar gražiau!

IMG_1963

IMG_1984

IMG_1981

IMG_1990

IMG_1993

IMG_2014

IMG_2021

IMG_2025

IMG_2045

IMG_2035

IMG_2083

IMG_2076

IMG_2048

IMG_2053

IMG_2062

IMG_2092

IMG_2140

IMG_2157

IMG_2177

IMG_2240

IMG_2281

IMG_2303

Saulėtus linkėjimus siunčianti –

Jūsų Vaida ;)*

Advertisements
Comments
8 Responses to “Po apylinkes dviračiu.”
  1. crispyventures says:

    Labai grazios nuotraukos! Kaip is pasakos! Linkejimai!

  2. Eglė says:

    Džiaugiuosi už Jus Vaida ir kartu su Jumis. Nuotraukos tikrai įspūdingos, kaip mat akelės pradeda žibėt iš nekantrumo gyvent ir rast tokius kampelius, ačiū 🙂

    • vaidaa says:

      Dėkoju, Egle! Niekas kitas manęs taip neskatina dalintis gyvenimo džiaugsmais kaip mintis, jog kažkam tai pakels ūpą, įkvėps naujoms svajonėms ir pastūmės mažų ar didelių atradimų link 😉

  3. Nuostabios nuotraukos!!! 🙂 Jei ne paslaptis, kokius objektyvus naudojat? 🙂

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: