Šveicariška virtuvė: fondiu.

Neseniai pagalvojau, kad antrą žiemą gyvendama Šveicarijoje, dirbdama restoranuose, nuolat besisukiodama tarp maisto, niekada taip ir nepasakojau apie jų kulinarijos subtilybes, o juk maistas – vienas iš svarbesnių kulturos aspektų. Taisydama šią spragą, skubu papasakoti, kągi valgo tie šveicarai?

Jei užsuktumėte pas šveicarų šeimą vakarienės, pastebėtumėte, kad jų virtuvė nelabai kuo skiriasi nuo lietuviškosios: valgo jie daug mėsos, bulvių, mūsų daržams įprastų daržovių, taip pat daug sūrio, kitų pieno produktų. Visgi šalia to jie turi ir daug tradicinių patiekalų, plačiai paplitusių šalyje. Neturėdama nuotraukų turbūt nepradėsiu smulkiai pasakoti, kas, kaip ir su kuo valgoma, tačiau vieną tradicinį patiekalą drąsiai galiu pristatyti.

Praeitą savaitę, po aktyvios slidinėjimo dienos, kartu su drauge Daiva užsukome į restoraną, kurį mano viršininkas rekomendavo kaip teisingą vietą Samnaun Dorf, kur reikėtų eiti, norint pasimėgauti fondiu. Sūrio fondiu ( fondue, kilęs iš  prancūziuško žodžio fondre, reiškiančio tirpti) – vienas iš šveicarų virtuvės pasididžiavimų. Šio patiekalo tradicijos siekia 1699-uosius, kuomet sūrio fondiu receptas pirmą kartą paminėtas Ciuriche išleistoje knygoje ir buvo pavadintas “Käss mit Wein zu kochen”. Iki pat XIX pabaigos buvo eksperimentuojama su įvairiausiomis sudedamosiomis dalimis, kol galų gale 1895-aisiais buvo paskelbtas receptas, pelnęs nacionalinio Šveicarijos patiekalo vardą.
Sūrio fondiu šaknys Šveicarijoje, tačiau jis plačiai paplitęs Europos kalnuose. Net neabejoju, kad nesunkiai rasite fondiu štūbę kur nors Austrijoje, Prancūzijoje ar šiaurės Italijoje. Fondiu skirtas neskubantiems žmonėms. Jis skirtas tiems, kurie turi laiko kartu su savo artimaisiais iš lėto mėgautis maisto gaminimo procesu ir vienas kito kompanija. Fondiu esmė – maisto gaminimas, kai ant stalo, ant mažos ugnies, pastatomas bendras puodas, kuriame ant specialių ilgų šakučių verdami pasmeigti mėsos gabalėliai arba mirkomi duonos kubeliai, daržovės, vaisiai. Būna sūrio fondiu ( tai skirtingų sūrių lydinys, paprastai pagardintas baltu vynu, kartais su vyšnių degtinės prieskoniu, į kurį mirkoma balta duona; arba tradicinis šveicarų raclette, kai į sūrį mirkomos daržovės, kumpis. Labai svarbu, kad sūris būtų tinkamos temperatūros, t.y. šiltas ir skystas, tačiau jokiu būdu ne verdantis ar svylantis! Sūrio fondiu visuomet rekomenduojama valgyti užsigeriant baltu vynu arba juoda arbata); įprasti mėsos ( bourguignonne, kai kubeliais pjaustyta mėsa, pasmeigta ant šakučių, paliekama virti aliejuje; chinoise, kai mėsa verdama buljome, kuris pavalgius geriamas su šlakeliu sherry arba su į puodelį įmuštu žaliu kiaušiniu, arba tiesiog toks, koks yra – prisisunkęs mėsos skonio. Mėsos fondiu visuomet rekomenduojamas su raudonu vynu) ir desertui – šokolado fondiu ( šiltas šokolado lydinys, į kurį mirkomi vaisiai).
Pagal etiketą, ilgoji fondiu šakutė turėtų būti skirta ne valgymui, o paprasčiausiai mėsos ar duonos transportavimui iš bendro puodo į savo lėkštę. Taip pat negalima to paties mėsos ar duonos gabalėlio merkti į puodą du kartus. Ir dar, jei vyras bendrame puode nuo šakutės pametė savo maistą, jis turėtų apmokėti gėrimų sąskaitą. Jei maistą pamatė moteris, pabučiuoti kaimynus 😉

image

image

***

Kai už lango gerokai spaudžia šaltukas ir stūgauja vėjai, nesugalvočiau jaukesnio būdo praleisti vakarą. Jaukus restaranas, malonus maisto kvapas, už nugaros spragsintis židinys, fone tyliai grojanti smagi muzika, gomuriu skaniai slystantis vyno gurkšnis, nuoširdus draugės juokas – būtent tai, kas gali užbaigti tobulą žiemos laisvadienį! 😉 Tikiuosi, Jūsų savaitgalis taip pat buvo puikus! 😉

Bučkiai ir linkėjimai-
Vaida ;)*

Advertisements
Comments
5 Responses to “Šveicariška virtuvė: fondiu.”
  1. Marijus says:

    Ahhhh, kaip super. Mano šveicarai su kuriais gyvenau Nikaragvoj dedikavo man vieną vakarą savo sūrio fondiu. Darė jie iš 4 sūrių jį (pačių šeimos padarytų) ir kaip minėjai mėgavomes mes tuo su baltu vynu ir ką tik iškepta ir iš orkaitės ištraukta šilta duona.
    Tiesa, man kaip pirmą kartą tokį dalyką ragaujančiam tai skonis pasirodė truputuką stiprokas. Bet po kiek laiko pripratau. Kaip tau? Nebuvo stipru? 🙂

    • vaidaa says:

      Taip, sūris paprastai maišomas iš kokių keturių sūrių, ir kiekvienas regionas tą daro savaip 😉 mes užsisakėme fondiu su grybais ir smulkiais kumpio gabaliukais. Skonio daug, bet man, sūrio mėgėjai, tikrai ne per daug 😉 smalsu, ant kokios krosnelės tavo šveicarai šildė fondiu? Netikiu, kad į Nikaragvą atsitempė specialią : ))

      • Marijus says:

        Ne, specialios nesitempė. Nikaragvoj vietinių krosnelių pilna, jie turi savo pupelių fondiu, tai naudojom tą 😉
        Gal dar ką nors naujo atradai šveicariškoj virtuvėj, kas patiko?

      • vaidaa says:

        Žinoma! Capuns, Maluns, Bizochels… Bet čia reikėtų aktskiro pasakojimo 😀

  2. Marijus says:

    Lauksim atskiro pasakojimo tada apie Capuns, Maluns ir Bizochels 😀

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: