Darbas kalnuose: pliusai ir minusai

Skaitantys šį blog‘ą kiek seniau žino, kad jau yra virš mėnesio kaip gyvenu Alpėse. Per šį mėnesį daug kas nušvito naujomis spalvomis ir atspalviais. Daugelis dalykų dabar atrodo kiek kitaip nei tik papuolus į naują aplinką.

Žiema Alpėse skamba puikiai. Skambėtų dar puikiau, jei tai būtų tik atostogos 🙂 ( Vakar slidinėjant sutikti lietuviai gerokai išpūtė akis, kai pasakiau, kad aš čia jau virš mėnesio 😀 ). Ne paslaptis, kad aš čia dirbu, tad kaipgi atrodo tas darbas kalnuose? Žinau, kad yra žmonių, kurie taip pat norėtų taip pagyventi, tad pateikiu truputį informacijos, darbo kalnuose pliusus ir minusus tiems, kas kitąmet ruošiatės čia ( pasakoju žiūrėdama tik iš savo varpinės, tikrai netvirtinu, kad ir kituose centruose tas pats!).

Darbo Alpėse minusai

  • Darbuotojų atranka. Kaip teko girdėti, pirmiausia į darbą priima vietinius miestelio gyventojus. Vėliau iš gautų CV atsirenka austrus iš kitų vietovių. Tada ateina eilė vokiečiams ir šveicarams. Jei visus priėmus dar lieka laisvų vietų, tada jau atsižvelgia ir į likusius. Taigi darbą rasti ne taip jau lengva. Tačiau kaip ir visur, turint pakankamai užsispyrimo ir daug noro, tikrai įmanoma įsidarbinti net neturint pažįstamų ir naudojantis vieninteliu įrankiu – internetu.
  • Požiūris į užsienietį darbuotoją. Kas liečia jų požiūrį, tai nors visi daugiau mažiau malonūs, iš tikro niekam čia neįdomu, iš kur tu esi. Sugebėjai gauti darbą – sugebėk ir dirbti. Ir niekam nerūpi, kad tau galbūt sunkiau nei jiems dėl kalbos barjero, kad galbūt sunkiau, nes nežinai kai kurių nacionalinių patiekalų ar gėrimų subtilybių… Kaip sugebi – taip ir sukis iš įvairiausių situacijų. Skamba telefonas? Atsiliepk! Nesupranti, ką vapsi klientas? Tavo bėdos, jis vis tiek turi išeiti patenkintas. Pradžioj gali būti labai daug streso, bet faktas, kad tokia patirtis grūdina.
  • Darbo valandos. Darbo valandos ilgos. Ieškodama darbo peržiūrėjau šimtus skelbimų, išsiunčiau apie 300-400 laiškų. Beveik visur sąlygose buvo rašoma, kad dirbti reikėtų 6 dienas per savaitę, po 7-9 val per dieną. Taip ir dirbu. Jei nuoširdžiai, niekada gyvenime neteko dirbti tiek, kiek tenka čia. Taip kad, mielieji, jei jau ruošiatės į Alpės, nusiteikite, kad dirbti reikės DAUG.
  • Šventinės dienos. Jei esi užsienietis, tikrai gali mesti iš galvos bet kokias iliuzijas, kad, pavyzdžiui, per Kalėdas ar Naujus metus galėsi švęsti… Dirbsi ir nebambėsi. Šventinis laikotarpis Alpėse – kažkokia beprotybė. Žmonių tiek daug, darbo tiek daug, kad gali užmiršti, jog šventės į duris beldžiasi. Vienintelis dalykas gali truputį paguosti: Austrijoje už pradirbtą šventinę dieną moka dvigubą atlyginimą. ( Bent jau turėtų).

Darbo kalnuose pliusai

  • Atlyginimas. Nors tenka dirbti tikrai daug, bent jau jauti, kad už tai darbdaviai sąžiningai atlygina. Ir kai pagalvoji, kiek už tai galėsiu keliauti, mokytis ir kažką įdomaus veikti, net dirbti lengviau pasidaro 😉
  • Arbatpinigiai. Dirbant restorane padavėja yra įprasta tikėtis šiek tiek arbatpinigių. Austrijoje arbatpinigių norma yra palikti 10 proc. nuo mokamos sumos. Deja, realybėje retai taip būna. Kadangi kasdien tenka aptarnauti žmones iš įvairiausių pasaulio kampelių, natūralu, kad jų požiūris į šį reikalą labai smarkiai skiriasi. Bet kad kalbant apie orientacines sumas, tai daugiausia turbūt esu susirinkusi 100 eurų per vakarą, mažiausia – 3 eurus, bet čia jau kraštutiniai atvejai. Dažniausiai pasitaiko apie 30 eurų per vakarą (~ 5 darbo valandos).
  • Gyvenimas, maitinimas. Atlyginimas atrodytų kur kas mažesnis, jei darbdaviai nesuteiktų nemokamo būsto ir maitinimo. Kalnų kurortuose taip jau yra, kad labai daug kur darbuotojai gauna kambarį, pilną maitinimą ir už tai nemoka nė cento iš savo kišenės. Finansiniu požiūriu tai labai geras deal‘as, ne? 😉
  • Nuolaidos darbuotojams.
    • Sportinės prekės. Dirbi slidinėjimo centre – bent 10 proc. nuolaida visoms sportinėms prekėms – tavo.
    • Slidės/snieglentė. Dėl šito negaliu šnekėti apie visus centrus, bet bent jau mes slides nuomos punkte gauname tiek, kiek tik norime, už dyką 😉 Ir vien dėl to, kad čia dirbame.
    • Skipass‘as. Čia jau sistema skiriasi kiekviename slidinėjimo centre. Kai kur darbuotojai gauna sezoninius skipass‘us už dyką, kartais su ženklia nuolaida. Mes, nors ir susimokėjome dabar kalną pinigų, pilną kainą, sezono pabaigoje, jei dirbsime per savaitę po 30 valandų ( be abejonės dirbsime), atgausime pusę sumokėtos sumos. Irgi neblogai 😉
    • Slidinėjimas. Kad jau sezoninis skipass‘as kišenėje, kad jau slidės už dyką, tai tik nužiūrėk gero oro prognozę ir į kalną! Ypač, jei darbo grafikas leidžia. Maniškis leidžia 😉 Apie tokią žiemą, gyvendama Lietuvoje, net pasvajojus nebuvau...
    • Multikultūrinė aplinka. Žinot, kasdien jaučiuosi lyg keliaudama. Dirbdama restorane vieną dieną galiu maloniai plepėti su australų šeima, kitą dieną su pora iš Singapūro, dar kitą dieną su brazilų kompanija, dar kitą dieną su chebryte iš Libano ir taip toliau ir panašiai… St. Anton pilna žmonių iš įvairiausių pasaulio kampelių! Kasdien bendrauju su skirtingo amžiaus, skirtingų religijų, skirtingų rasių atstovais, ir bent jau man tai tas labai patinka. Pasaulis yra didelis. Margas. Įdomus. Tikrai džiaugiuosi galimybe matyti tiek daug įvairiausių žmonių vienoje vietoje. Darbas multikultūrinėje aplinkoje ugdo toleranciją ir lavina komunikacijos įgūdžius. Be abejonės.
    • Užsienio kalbos gerinimas. Natūralu, kad dirbant padavėja reikia mokėti ir šalies, kurioje dirbi, kalbą. Įsivaizduokite: vienas staliukas šneka vokiškai, kitas – angliškai, virtuvės šefė – vokiškai, man padedanti mergina – angliškai. Pradžioje tai buvo labai sunku ( prisiminkime, kad prieš porą metų aš absoliučiai nešnekėjau angliškai, o vokiečių kalba irgi buvo mokytasi tik kažkada vidurinėj dėl valstybinio egzamino, o ne realaus gyvenimo), tačiau darbo tempas toks, kad tikrai nebuvo laiko kompleksams dėl netobulos kalbos. Mėnesis darbo, ir šiandien jau kur kas lengviau. Jau beveik nebeliko skirtumo ar klientai šneka vokiškai, ar angliškai. Kaip reikia – taip šneku. Esu atsivežusi ne vieną knygą kalbos mokymui, bet spėkite, kiek kartų atsiverčiau? 0. Geriausias būdas mokytis – tiesiog šnekėti. O šiaip užsienio kalbos kasdienis naudojimas – neabejotinas darbo kalnuose pliusas. Tai yra įgūdžiai, kurie gyvenime pravers dar ne kartą ir ne du… 😉

Taigi, žiema Alpėse vis dar skamba nerimtai? Vis dar atrodo, kad rimtai merginai reikėtų ieškoti rimto ir atsakingo darbo nešvaisčius laiko bet kam?… Nesutinku. Taip, padavėjos darbas – toli gražu ne mano svajonių darbas, tačiau kiekvienam savi pliusai, savi minusai. Šiuo savo gyvenimo laikotarpiu dirbdama sezoninį darbą pliusų matau daugiau nei minusų. Manau, žmogus visą gyvenimą turi mokytis, tobulėti, ieškoti savęs, ugdyti tam tikras savybes. Galbūt kai kam tai atrodo keistas būdas, bet šiuo metu tikrai jaučiuosi lyg labai daug mokydamasi. Išlipusi iš savo komforto zonos ir mokydamasi gyvenimo. Semdamasi patirties. Ieškodama savęs ir po truputį atrasdama tai, kas man patinka. Pagaliau pradėdama aiškiau suvokti, ko noriu iš savęs.  Vat taip vat, mielieji.

Jei kitą žiemą ruošitės į Austrijos Alpes – žinot, į ką visada galite drąsiai kreiptis su visais iškylančiais klausimais 😉

Siunčianti linkėjimus bitutė darbininkė – slidininkė – padavėja –

Vaida ;)*

Advertisements
Comments
9 Responses to “Darbas kalnuose: pliusai ir minusai”
  1. RagaNaite says:

    Labai patiko įrašas. Kiek pozityvo! Super, tau tikrai viskas pasisekes, ko tik užsigeisi.

  2. vaidaa says:

    Su pozityviu požiūriu visuomet lengviau ir paprasčiau gyventi 😉

  3. Indrė says:

    Sveika,
    taip nepaprastai skamba, atrodo, ir, turbūt, jaučiasi darbas Alpėse.
    Pati svajoju vasarą ten kur nors dirbti. 🙂
    Jau siuntinėjau keletą CV, tačiau, kai perskaičiau, kad pati išsiuntei apie 400 šimtus – vargeli.
    Noriu paprašyti informacijos truputį. Kaip manai, ar yra galimybių įsidarbinti Alpėse (nebūtinai Austrijoj) mokant tik anglų kalbą? na, pusę metų esu mokiusis vokiečių kalbos, bet tai čia 0.
    Dar truputėlį apie orą. Ar vasarą ten tęsiasi slidinėjimo sezonas, ar sniegas nutirpsta?
    Ačiū ! 😉

    • vaidaa says:

      Labas! Mokant tik anglų kalbą įsidarbinti įmanoma, tik gali būti gerokai sunkiau… Ir darbas, aišku, bus toks, kad su žmonėmis nereiktų bendrauti. Žinai, kalbos nemokant galėtum dirbti nebent kokia kambarine, restorano virtuvėj pagalbininke ar panašiai. Pas mane restorane dirba trys švedai ( viena mergina labai sunkiai vokiškai šneka, du geriau), dirbo kelias savaites australas ( vokiečių kalbos žinios buvo minimalios), kartais ateina į pagalbą kroatas ( jis išvis turbūt niekaip nešneka, geriausiu atveju kažkiek supranta ir galvą palinksi ar papurto). Pažįstu dirbančius anglą, švedą, vaikinukus iš Balio ir Pietų Afrikos Respublikos, kurie išvis vokiškai nešneka…Taip kad pavyzdžių aplinkui yra, jog net nemokant vokiečių kalbos gali susirasti kažkokį darbą 😉 Tiesiog pasisemk daug optimizmo ir kantrybės!
      O slidinėjimo sezonas prasideda lapkričio vidury, baigiasi po Velykų. Aš sutartį pasirašiau kaip ir dauguma čia esančių – iki balandžio 15 d.
      Jei turi dar klausimų, visada drąsiai kreipkis. Sėkmės 😉

  4. Vaida: )) says:

    Labas, Vaida! Vau, nuostabiai viska aprasei, taip labai reikejo sviezios informacijos is pirmu lupu: ) As uz keliu menesiu baigiu mokykla ir labai noreciau isidarbinti kur kalnuose visam slidinejimo sezonui, tik gal kiek baisu, jog 18 metu darbdaviu atzvilgiu – labai nedidelis amzius. O kaip tavo darbo aplinkoje, yra jaunesniu zmoniu? As sneku anglu kalba, esu nemazai eurotripinus, gana komunikabili ir turiu sokius tokius vokieciu kalbos pagrindus, tai labai tikiuosi, kad mano sansai gauti darbo kalnuose nera beviltiski: ) O kada tu pradejai siuntineti savo cv ir ieskoti darbo? nes man jau dabar atrodo, kad tas lapkricio menuo jau ne uz ilgo, nes zinai, sitas visas egzaminu laikotarpis laaabai greitai prabega ir, regis, visa vasara jau kone uzimta mano..
    Vaida!

    • vaidaa says:

      Jeigu labai nori, tada tavo šansai tikrai nėra beviltiški 😉 Tik nusiteik išsiųsti daug laiškų. Aš siuntinėti CV pradėjau spalio pradžioje ir turbūt kokį mėnesį užtrukau… Dėl amžiaus tai tikrai nėra problemų. Mes čia jaučiamės vienos iš senesnių darbuotojų 😀 Dauguma sutiktų darbuotojų yra 18-22 metų. Taip kad pasisemk kantrybės ir pirmyn 😉 Tik vokiečių kalbą prieš važiuodama pradėk mokytis. Kuo geriau mokėsi, tuo mažiau streso tau pačiai bus. Sėkmės 😉

      • Jovita says:

        laba vaida, kokia tikimybe gauti darba sausio men. isiunciau nemazai i cv i viesbuscius, du atsakymus jau gavau, kad perpidyta?, gal pas tave reikia darbuotoju, kokiam viesbuti dirbi?

      • vaidaa says:

        Sveika,

        Alpėse sezonas prasideda lapkričio vidury-gruodžio vidury, priklausomai nuo to, kaip aukštai kalnuose yra slidinėjimo centras. Paprastai visur komandos surenkamos prieš sezono pradžią, ir žmonės dirba su terminuotomis sutartimis iki sezono pabaigos ( kovo – balandžio pabaigos, vėlgi priklauso, kaip ilgai sniegas laikosi). Aišku, negaliu sakyti, kad nėra jokio judėjimo per visą sezoną. Kaip ir visur pasitaiko, kad žmonės išeina, atsiranda darbo vieta, kažkas iš kitur ten ateina… Bet šansas pradėti dirbti, kai sezonas jau įsivažiavęs, nemanau, kad didelis.
        Pabandyk dar peržiūrėti slidinėjimo centrų oficialias svetaines, paieškok skilties “Jobbörse”, esu tikra, kad dar tikrai yra laisvų darbo vietų 😉 ( pernai mano draugė susirado darbą Austrijoje tik gruodžio pabaigoje, taip, kad įmanoma 😉 )
        Sėkmės!

  5. Kristina says:

    Vaida, labai prasau atsiliepkite , ir leiskite sunjumis susisiekti😇😇😇😇
    Mano pastas kris.adamovic@gmail.com

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: