Kalėdos Alpėse

Užvakar buvo diena, kurios labai nelaukiau ir visai nenorėjau. Įsivaizduojat? Pirmą kartą gyvenime labai nelaukiau Kūčių. Išvis, norėjau ignoruoti tą faktą, kad tai buvo gruodžio 24-oji. Jeigu anksčiau manęs kas nors paklausdavo apie Kalėdas, visada galėdavau pažerti ilgą monologą apie gražiausias žiemos šventes. Visada mielai pasakoju, kodėl man labiau patinka Kūčios, o ne Kalėdos. Man tai visada buvo pati gražiausia šeimos šventė.

Pas mus namuose visada būdavo Kalėdų eglutė. Ne kokia tai pavargusi eglišakė, ne sintetinė, o visada gyva, didelė, kvepianti mišku eglutė. Būdama maža, su didžiausiu nekantrumu laukdavau sesės, su kuria tą eglutę kartu ir puošdavom. Vakare padėdavau mamai ruošti šventinį stalą, nuolat skaičiuodama patiekalus, ar jau yra ant stalo visi dvylika. Mano Kūčios niekada neapseidavo be mamos maldos, dalinimosi plotkelėmis ir ilgų ilgų pokalbių su šeima. Tai yra tas vakaras, kada iki paskutinės sielos kertelės suvokiu, kaip aš myliu savo šeimą ir kaip džiaugiuosi, turėdama kiekvieną iš jų.

Užvakar buvo pirmas kartas mano gyvenime, kai per Kūčias nebuvau namie. Netvarkiau namų, neruošiau vakarienės, nedegiojau kambary žvakių, nesprendžiau amžinos dilemos: eiti vakare į bažnyčią ar neiti.

Senokai nuteikinėjau save, kad šiemet švenčių man nebus. Pasirinkau žiemą praleisti Alpėse su visomis to pasekmėmis. Daug čia tokių sezoninių darbuotojų kaip aš. Labai daug. Taigi kaip gi atrodo jų žiemos šventės?…

Dieną su Raimonda pasipuošėm bent eglės šakutę, kad Kalėdų Senelis žinotų, kur dovanėles palikti, paskui papuošėm gražią eglę viešbuty ir ką, po pietų į darbą. Nuėjus į darbą iškart gavau šoko dozę, nes nuo žmonių antplūdžio, krūvos indų bei paklaikusių iš tempo ir nuovargio padavėjų kavinė buvo panaši į karo lauką, o ne jaukią būveinę. Žmonės išsiskristė tik prieš pat užsidarymą (visada užsidarom valandai tarp 18-19val). Per pertraukėlę greitai sušveitėm po spagečių porciją ( ot tai Kūčių vakarienė), paskui pasveikinom savo viršininkę, pačios iš jos gavom po dovanėlę (aš gavau tradicinę austrišką raudoną piniginę iš vilnos), išgerėm po taurę šampano su abiem ponais Nohl ir vėl greitai prie darbų, nes žmonės jau beveik beldėsi į duris. Visą vakarą darbas, darbas, darbas. Nuo paprastos dienos skirtumas toks, kad to darbo gerokai daugiau.

Pakeliui į darbą

St. Anton bažnyčia

Mūsų Kalėdinė "eglutė"

Kalėdinė eglutė viešbutyje

Namo grįžau apie 23.30val, nuėjau pas Raimondą palaukti, kada ir ji baigs darbą. Belaukiant praplepėjau kokią valandą su kažkokiu amerikiečiu, grįžom abi tik 1.30 nakties. Kūčių vakarienei teturėjom iš Lietuvos atsivežtas plotkeles ir vietoj pirkto itališko vyno. Abi buvom pavargusios, bet prašnekėjom visą naktį iki 5 val ryto. Galima pagalvoti, kad retai susitinkam. 🙂 Jei rimtai, nepaprastai džiaugiuosi, kad esu čia su Raimonda. Nors vienas artimas ir brangus žmogus šalia… Jei ne šeima, tai bent jau geriausia draugė, kuri man ne mažiau artima.

Kalėdų rytas buvo neįprastas. Savo noru, mamos papildomai neraginama, nuėjau į bažnyčią. Galima pabandyti įsivaizduoti, kaip man tos mišios atrodė beveik nemiegojus, šaltoj bažnyčioj, kai kokių 5/6 šnekų tikrai nesupratau. Bet vis tiek, man pačiai tai buvo tikrai kažkas visiškai naujo. Kažin, ar dar kada pasitaikys Kalėdų rytą eiti į bažnyčią kalnų miestely. 🙂

Beje, čia gal galėčiau paminėti, kad austrai Kalėdas švenčia ne gruodžio 25 –tą, o gruodžio 24-tą. Ir jie neturi Kalėdų senelio! Bent jau kalnuose tai Kalėdų senelis vertinamas kaip komercinis Holivudo produktas, todėl visai nepriimtinas savo tradicijas ir tautinį identitetą puoselėjantiems gyventojams. Jie turi savo personažą, kažką panašaus Kalėdų angelą. Taip pat jie niekad nėra girdėję apie 12 Kūčių patiekalų (išpūtė akis, kai papasakojau apie savo įprastą Kūčių stalą. Tikrai, kaip mes tiek galime suvalgyti? 🙂 )

Keistos man šiemet buvo Kalėdos. Visai ne šventiškos… Ir truputį liūdnos. Bet ką dabar, ėjo ir praėjo. Tarpšventinė savaitė – pats darbymetis Alpėse. Viešbučiai , restoranai ir barai braška nuo žmonių kiekio, visi švenčia, linksminasi, atostogauja… O šimtai tokių kaip mes sezoninių darbuotojų dirba ilgesnę nei įprasta darbo dieną be jokių išeiginių. Darbdaviai lyg žada, kad atsigriebsim už tai tada, kai bus kiek mažiau žmonių. Et, belieka pakentėti 🙂

Gražaus Jums visiems tarpšventinio laikotarpio!

Pasipuošęs St. Anton

Pasipuošęs St. Anton

Kiekvienam skaitančiajam po pusnį sniego galinti atsiųsti

Vaida ;)*

Advertisements
Comments
4 Responses to “Kalėdos Alpėse”
  1. Laura says:

    NA, bent sniegelio pas jus yra. Vis prisideda prie Kalėdinės dvasios. Visur kitur jo didis trūkumas.:(

  2. Raganaite says:

    Įrašas toks ne itin linksmas, na o nuotraukos nuostabios. Ir vis tiek pasijautė Kalėdinė dvasia. Kiti metai bus geresni, linkiu to iš visos širdies! 🙂 Ir taip, visos šventės praeina… 🙂

    • vaidaa says:

      Oi, mano metai buvo tiesiog puikūs! 😉 Jei sekantys bus bent kiek panašūs, tada viskas bus labai gerai 😉 Čia tiesiog Kalėdos buvo liūdnokos… Pirmą kartą tokios… Bet ką dabar, jos jau praeity, o į praeitį juk niekad neverta gręžiotis 😉

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: